Spalio 14 d. VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centras organizavo nuotolinį susitikimą Šiaulių miesto gydymo įstaigų atstovams. Renginio metu Dainų PSPC Psichikos sveikatos centro medicinos psichologė Greda Radavičiūtė Jegorova ir Dainų PSPC infekcijų kontrolės specialistė Donata Taunytė dalijosi įžvalgoms apie paauglių emocinę sveikatą ir vakcinacijos skatinimą Lietuvos ir pasaulio kontekste.
Paauglių emocinės sveikatos tendencijos Lietuvoje
Nuotoliniame seminare medicinos psichologė G. Radavičiūtė Jegorova skaitė pranešimą tema „Ką jaučia šiandieninis paauglys? Emocinės sveikatos tendencijos Lietuvoje ir nauji iššūkiai psichologo akimis“. Pasaulio sveikatos organizacijos 2023 m. duomenimis, depresijos ir nerimo sutrikimų paplitimas tarp 15–19 m. amžiaus jaunuolių per pastaruosius 10 metų išaugo beveik 50 %. medicinos psichologė G. Radavičiūtė Jegorova sako, kad jos kabinete pacientai su stipriais nerimo epizodais sutinkami jau nuo 11 m.
Pranešime psichologė kalbėjo apie tai, kad pastaraisiais metais psichologai pastebi aiškų pokytį – paauglių emocinė sveikata silpsta greičiau nei bet kurios kitos amžiaus grupės. Anot jos – vis jaunesni vaikai kalba apie nerimą, panikos atakas, egzistencinį liūdesį. „Psichologinės pagalbos poreikis mokyklose ir klinikose išaugo kelis kartus – jaunimas apie tai pradėjo kalbėti garsiau. O PSO pabrėžia, kad nerimas ir depresija yra pagrindinės jaunimo nedarbingumo ir savižudybių priežastys Europoje“, – mintimis dalijasi G. Radavičiūtė Jegorova.
Remiantis 2022 m. Lietuvos tyrimų duomenimis, beveik kas trečias Lietuvos paauglys teigia, kad „dažnai“ arba „labai dažnai“ jaučia stresą. Kas penktas – patiria liūdesį ar beviltiškumo jausmą ilgiau nei dvi savaites iš eilės, kas yra vienas iš pagrindinių depresijos diagnostinių kriterijų. „Savižalos elgesys per pastaruosius 5 metus išaugo ~40 %. Psichologinės pagalbos poreikis mokyklose per pastaruosius 3 metus padvigubėjo. Kai kurie tėvai mano, kad tai „mados reikalas“, bet iš tiesų duomenys rodo priešingai: pagalbos ieškančių vaikų skaičius auga greičiau nei ją teikiančių specialistų“, – tyrimų duomenis papildo medicinos psichologė.
Remdamasi savo praktika G. Radavičiūtė Jegorova pasakojo, kad dažniausios emocinės problemos tarp paauglių Šiaulių mieste pastebimos šios: kategorija – akademinis stresas, perfekcionizmas, emocinis išsekimas – 25 proc.; nerimas, panikos priepuoliai – 30 proc.; priklausomybė ekranams, socialinė izoliacija – 15 proc.; valgymo sutrikimai, savivertės problemos – 15 proc.
Vakcinacija: šalies gydymo įstaigų iniciatyvos ir tarptautinės gairės
Dainų PSPC infekcijų kontrolės specialistė D. Taunytė pristatydama pranešimą „Vakcinacijos skatinimas: šalies gydymo įstaigų iniciatyvos ir tarptautinės gairės“. Specialistė akcentavo, kad skiepijimas yra viena iš veiksmingiausių ir ekonomiškai efektyviausių visuomenės sveikatą saugančių priemonių ir tebėra pagrindinė užkrečiamųjų ligų pirminės prevencijos priemonė. „Vakcinuojant užkertamas kelias daugeliui ligų ir sumažinama sveikatos priežiūros sistemoms tenkanti našta, bei išvengiama maždaug 3,5–5 mln. mirčių per metus visame pasaulyje. Tačiau tenka pastebėti, kad kai kuriais atvejais, šiandien skiepijimas tarsi tapo savo paties sėkmės auka“, – įžvalgomis dalijasi D. Taunytė.
Kaip pavyzdį, specialistė minėjo, kad skiepijimo apimtims mažėjant, visuomenėje daugėja specifinio imuniteto neturinčių žmonių ir didėja sergamumas tymais. Štai pastaraisiais metais užregistruojama vis daugiau atvejų: 2024 m. – 30 atvejų, 2023 m. – 3 atvejai, 2022 m. – 0.
D. Taunytės nuomone – vakcinų temoje labai svarbi tikslinga ir kompleksiškai taikoma vakcinacijos komunikacija su pacientais. „Community Engagement in Vaccination Promotion: Systematic Review and Meta-Analysis“ atliktas tyrimas, kaip bendruomenės įtraukimas prisideda prie skiepijimų skatinimo. Tyrime nustatyta, jog veiksmingiausias būdas, kuris gali prisidėti prie skiepų skatinimo, yra kombinuotas.
Tai reiškia, kad komunikacijoje reikalingi keli komunikavimo būdai: švietimas, diskusijos; priminimai, pavyzdžiui, trumposiomis SMS žinutėmis; socialinė mobilizacija; tinkamas sveikatos paslaugų prieinamumas.
Infekcijų kontrolės specialistė pasidalino, kokios komunikavimo priemonės naudojamos Dainų PSPC: „Didžiausias dėmesys iš gydytojų komandos, akušerių komunikuojant apie skiepijimosi reikšmę – ypatingai vaikų profilaktinių skiepijimų apimtims didinti. Socialinėje erdvėje bei tinklapiuose pateikiama tiksli informacija dėl skiepų naudos. Turime sukurtą specialų numerį konsultacijoms skiepų klausimams. Pagal situacija naudojame ir SMS žinučių priminimus, sudarome laukiančiųjų sąrašus, skrajutės, plakatai ir t. t.
Pranešime aptartas ir skiepų skatinimas Lietuvos mastu:
- Ligonių kasa, SAM bei NVSC skelbia informaciją gyventojams apie vakcinų sezoną, rizikos grupes, kviečia skiepytis, primena apie skiepų svarbą;
- NVSC rengia susitikimus su gydymo įstaigomis, aptaria skiepijimosi apimtis. Vykdomi bendri gydymo įstaigų susitikimai, diskusijos skiepų tematika;
- Nacionalinė imunoprofilaktikos programa 2024–2028 m. Oficialiai patvirtinta programa, kuri apima vaikų ir suaugusiųjų skiepijimus valstybės lėšomis ir kitas veiklas, susijusias su skiepijimais, tokių kaip naujų vakcinų įtraukimas, tarptautinių standartų įgyvendinimas;
- Gydymo įstaigos ir vaistinės gauna priedus už kiekvieną paskiepytą žmogų.
Nuotoliniame susirinkime dalyvavo 26 Šiaulių miesto sveikatos priežiūros įstaigų atstovai – dėkojame už jūsų aktyvumą ir įsitraukimą.
Nuotolinis susitikimas organizuotas vadovaujantis 2024 m. sausio 3 d. Šiaulių miesto savivaldybės mero potvarkiu Nr. 5 „Dėl bendradarbiavimą sveikatinimo veiklos klausimais organizuojančių įstaigų skyrimo“.
Dainų PSPC informacija.
Kviečiame įvertinti VšĮ Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro paslaugų kokybę.